Pirmas kartas oralinis merginai

Atsiųsta 2013.05.26 16:13

Viskas atsitiko vasara…Apie seksą aš viską puikiai žinojau tik gaila, kad ne iš mamos lūpų, o iš žurnalų bei draugių, kurios jau tai buvo išbandžiusios. Kieme aš turėjau vieną simpatiją nors aš to stengiausi neparodyti (kad jis man patinka) jis susiprato pats. Žinoma jis nekreipė į mane jokio dėmesio nebent tik kokį kartą apsikabino, juk jis buvo kiemo “gražuoliukas” daug panelių dėl jo alpdavo.
Vieną vakarą jo tėvų nebuvo namie, jis surengė namie vakarėlį ir pakvietė mane kaip ir kitas kiemo drauges. Aš nesispiriojau ir nuėjau. Viskas buvo labai šaunu, mes gėrėm, plepėjom, šokom ir dainavom. Aš prie alkoholio nebuvau pratus ir nežinojau kada sustot, man pradėjo svaigti galva, lietis akyse ir pasidarė silpna. Pasakiau vienai draugei, kad man jau laikas eiti namo. Ji sušuko: pažiūrėk kaip atrodai tave tėvai “užmuš”,eik išsiblaivyt! Tada mane sukaustė baimė, o dieve juk aš visa girta kaip man tėvam pasirodyti. Nusprendžiau dar pabūti,  draugė mane nuvedė į gretimą kambarį, paguldė ir išėjo. Visi linksminosi toliau, o aš save vis kaltinau, nereikėjo tiek gerti. Po kiek laiko prasiverė durys, aš pamaniau draugė atėjo pažiūrėti kaip jaučiuosi, bet išgirdau vyrišką balsą: kaip jauties? Iš pradžių sutrikau, patylėjau ir tyliai sumurmejau: noriu pabūti viena. Jis atėjo arčiau, prisėdo ant lovos ir dar kartą paklausė kaip jaučiuos? Aš nieko nesakiau buvau sutrikus, jis pradėjo glostyti man galvą, tuo metu buvo taip gera bet ir baugu. Jis atsigulė šalia, aš pradėjau visa virpėti. Jis vis klausinėjo kaip aš jaučiuosi?. Staiga jis pakalausė ar aš nekalta, sutrikau, bet išmekenau kad nekalta. Ir tada jis pradėjo filosofuot, kad aš jau didelė mergaitė ir kad man turėtų būti gėda dėl to kad aš nekalta. Tariau sau viskas reikia neždintis. Ir tada švelnus vaikinas labai pasikeitė, jis mane parbloškė ant lovos ir vis kartojo kad jau laikas, kad neskaudės ir t.t. Kadangi kitam kambaryje buvo balius, visi šoko ir dainavo mano klyksmai buvo beverčiai, niekas manęs negirdėjo. Kad ir kiek spardžiau bei klykiau viskas buvo beprasmiška. Jis viską darė taip tiksliai ir greitai buvo aišku kad jis tame reikale jau nenaujokas. Kai jis įsiskverbė į mane aš jau supratau viskas – jam pavyko. Jis nulipdamas nusišypsojo ir pasakė: na matai visai neskaudėjo. Nenorėdama sukelti įtarimų draugams, aš prabuvau kambaryje dar kokias penkiolika minučių, išėjus gražiai su visai atsisveikinau ir ėjau durų link, jis mane pasivijo ir į ausį pasakė kada norėsi dar užeik…
Po to įvykio aš maniau kad niekada daugiau negalėsiu mėgautis seksu, bet sutikau tikrai mielą bei supratingą vaikiną, kuris nieko nereikalavo, nespaudė manęs ir maždaug po pusės metų draugystės aš jam atsidaviau tai buvo nuostabu, nepakartojama. O kas liečia aną vaikiną (nu tą pirmąjį) aš ant jo nebepykstu man paprasčiausiai jo gaila nes jis ligonis aš buvau nepaskutinė mergina su kuria jis taip pasielgė…

Komentarai