Pirmas kartas grubus seksas

Atsiųsta 2013.12.19 15:15

… Viskas buvo labai paprastai… ir tuo pačiu nežemiškai… tavo kūnas šalia manojo… tavo šiluma… tavo kvapas… toks pažistamas ir toks svetimas…. kažkada mylėtas ir dievintas… o dabar tu guli šalia… menkučiai prisilietimai.. tokie lyg netyčia… nudegina…. žinau kad ir tu jauti įitampą… jauti tą patį ilgesį….žinau, kad galvoji tą patį ką ir aš… galvoji kaip gerai pažisti mano kūną… bet taip pat aš žinau, kad negalima… tu turi ją.. aš turiu jį… taip negalima… ir vis tik negaliu pamiršti kaip mane pažadino tavo rankos… atsargus prisilietimas… prisimenu tavo klausianti žvilgsnį… ir tada viskas baigėsi…išnyko pasaulis.. dingo gėda… nebebuvo kitų žmonių… čia buvome tik mes… išsiilgę… ištroškę… tik vienas bučinys ir pakilo audra…tavo klaidžiojančios rankos… karštos lūpos… deginantis kvėpavimas… ir skubėjimas… beprotiškas noras vėl ir vėl sugerti vienas kitą… atsiimti už tą prarastą laiką… nežemiškas seksas… grubus… staigus… galbūt gyvuliškas…aistringas… bet ir švelnus….. be jokių įžanginių glamonių… tiesiog.. taip… paprastai… ir kartu nežemiškai….

Pirmas kartas mašinoje

Atsiųsta 2013.08.06 20:48

Tai va…paskaiciau jusu pasakojimus, ir panorau papasakoti savo pirmaji karta…
pradesiu nuo to, kad buvo mano kaime toks vaikinukas, kuris visada nuvezdavo mane kur reikedavo, daznai su juo nulekdavom kur nors pasitusint ir t.t.(jam tada buvo 23)…Jokiu simpatiju nei is jo, nei is mano puses nebuvo, buvom tik draugai… Pakalbedavom kartais susede apie sexa, apie viska praktiskai…nu buvom atvirai bendraujantys draugai. Nu ir kazkaip viskas issivyste taip, kad daznokai pradedavom vakarais susitikt, nulekt dviese prie ezero, isgert alaus… nu tai va taip atsitiko ir ta vakara… Mes nuvaziavom prie ezero, sugerem po maza bonkute alaus, ir jis pradejo glaustytis prie manes…nu zodziu pradejom aistringai glamonetis ir buciuotis…man patiko, bet nieko daugiau nesitikejau kazkodel…po akimirkos as jau buvau be megztinio, be maikutes…buvo atlenkta priekine sedyne ne vairuotojo pusej, grojo muzika…abu likom nuogi..nu ir jis ant manes svelniai atsigule, paklause ar as noriu to…as pasakiau kad taip…jis pabande ieiti i mane, as negalejau atsipalaiduot, tad nieko nesigavo…jis man snibzdejo i ausi, kad atsipalaiduociau…bet man nesigavo…jis stume save i mane,ziauriai skaudejo…pradejo begt asaros is akiu, negalejau ju sulaikyt…jis labai svelniai, bet stipriais judesiais judejo, vis bandydamas kazka padaryt…man taip skaudejo…atrode kad kazkas kazka plesia is vidaus, negalejau atsipalaiduot…man su kiekvienu jo judesiu skaudejo vis labiau, bet as kentejau… jis manes paklause gal baigiam jau? as pro asaras akyse pasakiau kad ne…as norejau viska uzbaigt butent ta diena, kd nereiketu to paties jausmo kentet dar karta… as paemiau ji stipriai, ir traukiau i save, skaudejo nezmoniskai, bet pagaliau tai yvyko…jis letai judejo manyje, bet man vistiek skaudejo, bet jau maziau…skausmas mazejo, bet nedingo visiskai…mes sustojom…negalejau daugiau kentet, ir jis tai suprato…gulejau masinoj, ir apie nieka negalvojau…jis mane laike stipriai apkabines…buvo gera…
Nuvaziavom namo…islipau is masinos, ir kaip ant sparnu skriste skridau namo…as buvau tokia laiminga, tik iki dabar nesuprantu kodel…visos kelnes buvo kruvinos, man ten skaudejo labai nemaloniai, bet as buvau laiminga nezmoniskai…tik iki dabar nesuprantu kodel?…
Kiekvienais metais birzelio 18 as svenciu kaip svente, tik niekam nesakau kas tai per ypatinga diena mano gyvenime…bet tos nekaltybes praradimas buna tik karta gyvenime, ir niekada nepamirsiu tos dienos, bei to zmogaus…nesigailiu visiskai, nors jis man buvo niekas…
daugiau to jausmo niekada gyvenime nepatirsiu…atrodo tai buvo didziausi skausmai, bet kai dabar pagalvoju: mielai sutikciau tai pakartot dar karta, nes tai tikrai nerealu…Dabar rasant cia tos dienos smulkmenas, taip sirdi suskaudo…
Visgi pirmo karto neimanoma pamirst, kad ir koks jis bebutu…

Pirmas kartas oralinis merginai

Atsiųsta 2013.05.26 16:13

Viskas atsitiko vasara…Apie seksą aš viską puikiai žinojau tik gaila, kad ne iš mamos lūpų, o iš žurnalų bei draugių, kurios jau tai buvo išbandžiusios. Kieme aš turėjau vieną simpatiją nors aš to stengiausi neparodyti (kad jis man patinka) jis susiprato pats. Žinoma jis nekreipė į mane jokio dėmesio nebent tik kokį kartą apsikabino, juk jis buvo kiemo “gražuoliukas” daug panelių dėl jo alpdavo.
Vieną vakarą jo tėvų nebuvo namie, jis surengė namie vakarėlį ir pakvietė mane kaip ir kitas kiemo drauges. Aš nesispiriojau ir nuėjau. Viskas buvo labai šaunu, mes gėrėm, plepėjom, šokom ir dainavom. Aš prie alkoholio nebuvau pratus ir nežinojau kada sustot, man pradėjo svaigti galva, lietis akyse ir pasidarė silpna. Pasakiau vienai draugei, kad man jau laikas eiti namo. Ji sušuko: pažiūrėk kaip atrodai tave tėvai “užmuš”,eik išsiblaivyt! Tada mane sukaustė baimė, o dieve juk aš visa girta kaip man tėvam pasirodyti. Nusprendžiau dar pabūti,  draugė mane nuvedė į gretimą kambarį, paguldė ir išėjo. Visi linksminosi toliau, o aš save vis kaltinau, nereikėjo tiek gerti. Po kiek laiko prasiverė durys, aš pamaniau draugė atėjo pažiūrėti kaip jaučiuosi, bet išgirdau vyrišką balsą: kaip jauties? Iš pradžių sutrikau, patylėjau ir tyliai sumurmejau: noriu pabūti viena. Jis atėjo arčiau, prisėdo ant lovos ir dar kartą paklausė kaip jaučiuos? Aš nieko nesakiau buvau sutrikus, jis pradėjo glostyti man galvą, tuo metu buvo taip gera bet ir baugu. Jis atsigulė šalia, aš pradėjau visa virpėti. Jis vis klausinėjo kaip aš jaučiuosi?. Staiga jis pakalausė ar aš nekalta, sutrikau, bet išmekenau kad nekalta. Ir tada jis pradėjo filosofuot, kad aš jau didelė mergaitė ir kad man turėtų būti gėda dėl to kad aš nekalta. Tariau sau viskas reikia neždintis. Ir tada švelnus vaikinas labai pasikeitė, jis mane parbloškė ant lovos ir vis kartojo kad jau laikas, kad neskaudės ir t.t. Kadangi kitam kambaryje buvo balius, visi šoko ir dainavo mano klyksmai buvo beverčiai, niekas manęs negirdėjo. Kad ir kiek spardžiau bei klykiau viskas buvo beprasmiška. Jis viską darė taip tiksliai ir greitai buvo aišku kad jis tame reikale jau nenaujokas. Kai jis įsiskverbė į mane aš jau supratau viskas – jam pavyko. Jis nulipdamas nusišypsojo ir pasakė: na matai visai neskaudėjo. Nenorėdama sukelti įtarimų draugams, aš prabuvau kambaryje dar kokias penkiolika minučių, išėjus gražiai su visai atsisveikinau ir ėjau durų link, jis mane pasivijo ir į ausį pasakė kada norėsi dar užeik…
Po to įvykio aš maniau kad niekada daugiau negalėsiu mėgautis seksu, bet sutikau tikrai mielą bei supratingą vaikiną, kuris nieko nereikalavo, nespaudė manęs ir maždaug po pusės metų draugystės aš jam atsidaviau tai buvo nuostabu, nepakartojama. O kas liečia aną vaikiną (nu tą pirmąjį) aš ant jo nebepykstu man paprasčiausiai jo gaila nes jis ligonis aš buvau nepaskutinė mergina su kuria jis taip pasielgė…

Pirmas kartas automobilyje

Atsiųsta 2013.05.26 16:06

Jis buvo simpatiškas… Tamsoko gimio, neaukštas, rudų akių. Vyresnis. Susipažinimo aplinkybių nepasakosiu – nenoriu, kad kas ji ar mane atpažintų…Nuo pat pažinties pradžios intensyviai flirtavome. Laidėme vienas kitam užuominas, svaidėme dviprasmiškus žvilgsnius… Vis juokavome, kad reikia kartu išgerti. Ir kartą jis atvažiavo manęs pasiimti… Nesitikėjau šito, nebuvau tam pasiruošusi, tačiau… kodėl gi ne? Juk tik pasedėsiu. Iškart tiesmukiškai pareiškiau: “Neketinu šiandien su tavimi kruštis, jei tau tai nepatinka – keliauju namo”. Jis tik gūžtelėjo pečiais ir kažką su nuostaba sumurmėjo, maždaug: “Ką žmonės sau galvoja…”

Sedėjome miške. Gurkšnojome alų. Ne, neapsvaigome – nedaug to alaus tebuvo, o ir tas pats nelabai lindo… Šneka rezgėsi nelengvai. Oras aplink – pritvinkęs geismo. Tik geismo. Ir pirmąsyk galima jį patenkinti. Galima… Nenoriu. Nesu lengvai prieinama. Be to, tu pernelyg nerimtas, kad ir dešimtmečiu vyresnis. Nenoriu, sako man mano smegenys. Bet atsiranda kažkas galingesnio už jas.
Geismas. Nevaldomas, nesutramdomas, krečiantis, verčiantis virpėti sunerimusį kūną… Labai nedaug tave pažistu, nes, regis, tu ne toks, kokiu dediesi. O gal? Nežinau. Nežinau, nes paprastai sveiką ir saltą mano protą aptemdo nežmoniškas geismas, niekada nėra taip buvę ir kažin ar kada bebus: sušelę grįžtame į mašiną, čia tiesiog savaime imame bučiuotis, tu lieti mane drąsiai, esi patyręs ir įžūlus, aš bandau tave atstumti, bet atstumusi vėl pati spaudžiuosi prie tavęs, erzinu liežuviu ir rankomis… Vėl bandau sustabdyti veiksmą, įkalbinti grįžti į miestą ir keliauti kiekvienam į savo namus, bet tu, užuot pasidavęs įkalbinėjimams, lieti mane vis stipriau, artėji prie tos vietos, kur dar nieko nebuvau prisileidusi, o štai tau pavyksta prasiskverbti, kad ir stabdomam… Pavyksta, nes noriu tavęs tūkstanti kartu stipriau nei sugeba paprieštarauti tas sveikas ir šaltas, bet nuvargęs protas… Pavyksta. Ir tu jau judi manyje, spurdi kone konvulsiškai, malšini taip ilgai kęsta alkį… Skauda, bet… tiek to. Nesakau tau nieko. Jokio kraujo ir tu nieko neįtarsi.
Po to mes susitiksim dar keletą kartu, tiek, kiek privers aplinkybės. Tačiau aš būsiu šiurkšti ir atstumsiu tave. Tam yra priežasčių ir mes abu jas žinome.

Niekada jo nepasiilgstu. Bet šitokios aistros – taip. Niekada vėliau šito nepatyriau ir tikriausiai nebepatirsiu. Ir, nors beveik niekada jo neprisimenu, kartais susapnuoju tą geismą. Ir prabundu virpėdama…

Pirmas kartas nutiko kambaryje

Atsiųsta 2013.03.18 12:20

Tu vis rašei ir gundei savo žodžiais, aš patyliukais džiaugiausi dėl jų. Buvau laiminga, kad rūpiu kažkam, kad aš reikalinga. Ir stai tu stovi tarpduryje, gražus ir nuostabus kaip niekada. Įeidamas skaniai ir godžiai mane pabučiuoji, aš atsakau tuo pačiu. Velnias kaip aš Tave myliu, kaip Tu man reikalingas. Pokalbiai, šnekos apie nieką, aš vaikštau netekusi žado, apkabinu Tave, vėl atsitraukiu, man kartu sunku, nes tu čia su manimi ir tik šiandien. Temsta, danguje tiek daug žvaigždučių ir viena žvaigzdutė mano kambaryje, tai tu. Man sunku kvėpuoti, tu čia mane pabučiuoji, čia vėl atsitrauki ir gundai savo kerinčiomis akimis….tu toks gražus, aš tokia gležna pries tave, tačiau negaliu pratarti nė žodžio, tik atsisėdu ant tavęs, stipriai apkabinu ir niekaip negaliu pratarti žodžių, akyse tik ašaros ir mintys, koks tu man brangus ir kaip aš tave myliu. Pargriuname ant lovos, tu viršuje, aš apačioje, bučiuoji Tu mane, bučiuoju aš tave. Einu iš proto dėl gražaus tavo kūno, jis nepakartojamas, jis vienas iš gražiausių kūnų kiek aš turėjusi. Tu mane nurengi, iš to karščio nepastebėjau kaip dingo tavo rūbai nuo tavęs. Rankytėmis tyrinėju tavo gražiai sudėtą kūną, man gražus kiekvienas tavo lopinėlis. Tu bučiuoji, o aš kaip maža mergaitė kartoju žodžius ne ne. Bučiuoji mano krūtis, kandžioji mano spenelius, kaip koks žaltys raitaisi mano kūnu. Tarp savo krūtų pajuntu tavo pasididžavimą ir jis nulieto grazumo ir aš jį myliu. Myliu tave visą. Tenkinu tave ranka, glamonėju, bet negaliu tau atsiduoti, nors beprotiškai myliu……Tu man reikalingas. Tu įšėjai ir negrįžai ir taip aš tau neparodžiau, kad as esu tik tavo ir kad tik tavęs noriu. Tai pirmas kartas, kai aš sustabdžiau viską ir neatsidaviau žmogui, kurį myliu iš visos širdies, bet jam būčiau buvusi reikalinga tik nakčiai…jis įšėjo….

Mano pirmas kartas

Atsiųsta 2013.03.12 21:04

Norėčiau papasakoti koks buvo mano pirmas kartas, bet kartu ir nebuvo. Savo vaikiną myliu, bet mes labai retai susitinkam. Dažniausiai bendraunam sms žinutėmis, viską išsipasakojam, o kai susitinkam atvirai retai pašnekame. Tikriausiai todėl, kad kartu būnam susivaržę, mums tris kartus neįšėjo pasimylėt (jam nestovėjo, o aš kaltinau save, kad jo nesujaudinu, o jis kaltino tik save, bet kai vieną kartą su jo daikčiuku buvo viskas gerai, jis labai apsidziaugė, kad mum tikrai įšeis. Vieną kartą nuvažiavom pas draugę pasėdėti, kavos, šampano išgerti. Kai buvo laikas eiti miegoti, mes jau žinojom ką veiksim…

Jis nunešė mane ant lovos, atsisėdo ir mane pasisodino ant kelių. Mes šnekučiavomės, bučiavomės. Jis nuvilko man megztinį, glamonėjo mane, išsismaginę jau nekalbejom. Jis nuvilko maikutę kartu su liemenėle ir palietė mano krūtis. Jos didelės, jam tai patinka. Jas bučiavo, aš nuvilkau jo megztinį. Jis švelniai mane paguldė mano pirmas kartas, numovė kelnes, kelnaites, pats nusimovė ir atsigulė ant mane. Aš pajutau jo daikčiuką. Iš lovos išsikraustėme ant žemės. Aš užlipau ant jo, nes jam tai labai patinka. Atsipalaiduoti visiškai negalėjau, bet pabandžiau įsikišti sau jo daikčiuką, keistai skamba, bet negalėjau-netilpo. Apsikeitėm vietom jis bandė, bet daikčiukas praslysdavo..ir taip bandėm daug kartu, man skaudėjo aš negalėjau jo įsileisti, nors taip jo norėjau. Mes atsigulėm vienas šalia kito, jis man liete ten, aš su ranka parodžiau kur maloniausia, jis mane jaudino. Pabandėm vėl tai padaryti, aš paėmiau jo varpą į burną. Visai nešlykstu buvo. Tada atsisėdau ant jo ir stengiausi pajusti savo mylimąjį savyje. Reikalas šiek tiek pasistumėjo. Man skaudėjo, netgi pilvo viduje jaučiau didžiulį tempimą, bet dalis daikčiuko buvo manyje. Mano vaikinas užlipo ant manęs ir judėjo. Aš jam sakiau, kad negaliu patikėti kad tai darau, o jis man pasakė, kad taip įdomiai dar nesimylėjo. Aš nejaučiau jokio malonumo, o jis pajautė…ištraukė ir nuleido. Skysčio buvo labai daug…jis seniai to buvo nedaręs, todel greitai baigė. Neaptikau po to jokių kraujo žymių ir nežinau ar aš dar mergaitė ar moteris. Kadangi jo daičiukas nebuvo labai ilgas galėjo ir toli nepasiekti…nieko nėra baisiau už tokią nežinią. Negi aš niekada negalėsiu pasimylėti…